Santykiai – tai dviejų žmonių darbas ir bendra atsakomybė. Santykių produktyvumą ir jų kokybę atspindi mūsų pačių evoliucija. Realybė tokia, kad mes esame čia tam, kad augtume – fiziškai, protiškai, emociškai, dvasiškai. Kai santykiuose vyksta bendra kūryba (pvz. vaikų gimimimas), jie auga. Tačiau, kai tik baigiasi kūryba, santykis „pakimba” arba įvyksta santykių krizė. Mes automatiškai jaučiame, kad kažkas negerai – nes dingsta bendras tikslas.

Pats svarbiausias santykis visada buvo ir bus tarp vyro ir moters. Didžiausios klaidos, kurias daro tiek vyras, tiek moteris santykyje yra tai, kad leidžia su savimi elgtis kaip su nuosavybe, kas mažina santykio produktyvumą bei pasiklysta vaidmenyse. Taip santykiai užgniaužia augimą, nes santykis atlieka tik asmeninių poreikių tenkinimą: siekiame, kad partneris elgtųsi taip, kaip norime mes, ribojame, spaudžiame save, norėdami įtikti ir patikti kitiems, jaučiamės neverti, engiami, pasimetę, kas santykius paverčia „kalėjimu”.

Santykiai – tai pati galingiausia asmeninio augimo ir tobulėjimo vieta. Sąmoningai suvokdami vienas kito poreikį, galime sukurti sąlygas augti kartu, kas didina santykių produktyvumą. Visi turime žaizdų iš praeities, tačiau būtent būdami santykiuose, mes turime galimybę pamatyti tikrąjį save, savo „akląsias” vietas, įsitikinimus, senus elgesio modelius, kurie stabdo santykių augimą bei nekuria jokios vertės, prisiimdami atsakomybę už save.

Kai tikslas yra augimas, partnerystė tampa evoliucijos kelione. Sąmoninga pora labiau už viską vertina augimą, nes žino, kad tai yra santykių palaikymo paslaptis. Ir svarbu suvokti, kad vaikai nėra vienintelis galimas santykio produktas augimui.

Rezultatas priklauso nuo jūsų VIDINIO POREIKIO ir PASIRENGIMO spręsti. Daugeliu atveju, žmonės priima sprendimą tik tada, kai jau „nebegali kvėpuoti”. Kadangi tarpusavio santykių kūrimas yra bendras darbas, kuriame dalyvauja du žmonės, todėl už jo kokybę yra esate atsakingi abu.