Skip to main content

Kaip dažnai susimąstome apie tai, kaip mūsų kalba, transliuojami žodžiai, balso tonas veikia aplinką?

 

Kaip manote, kodėl tiek daug patiriame nesusikalbėjimo komandose, pokalbiuose su klientais?

 

Kas iššaukia konfliktus, nesusipratimus ir sudėtingas situacijas, nuo kurių dažnai bėgame, bet nesprendžiame?

Kartą Maršalas B. Rosenbergas yra pasakęs, kad „žodžiai yra langai arba sienos. Jie mus arba pasmerkia, arba išlaisvina“.
Tenka pripažinti, kad dažnai organizacijos tampa bokso ringais, kur girdisi priekaištai, menkinantys komentarai ir pretenzijos. Dažnai sunku suvaldyti savo nuotaiką ir santykius su kitais.
Kartais daug nereikia: užtenka pikto kliento skambučio, susierzinusio kolegos ar nepadarytų darbų vilkinimosi, kad įsižiebtų konfliktas, kuriam išspręsti reikia laiko. Esame socialinės būtybės, todėl bendravimas mums būtinas.

Kaip galime padėti sau?

Norėdami pasiekti geresnę darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą bei puoselėti sveikus ir tvarius santykius, turime galimybę praktikuoti bendravimą be smurto.

Apie ką yra nesmurtinė komunikacija (bendravimas)?

Nesmurtinio bendravimo (arba CNV) koncepciją 1970 m. sukūrė amerikiečių psichologas Maršalas B. Rosenbergas, Carlo Rogerso, amerikiečių psichologo, sukūrusio į asmenį orientuotą požiūrį, studentas ir kolega. Tai bendravimo būdas, pagrįstas tokiomis savybėmis kaip empatija, užuojauta, savigarba ir pagarba kitiems, kurie leidžia puoselėti ilgalaikius santykius.
Posakis „nesmurtinis“ reiškia Ghandi judėjimą ir iš esmės reiškia bendravimą su kitais nesukeliant baimės, kaltės ir gėdos. Be konfliktų sprendimo, nesmurtinis bendravimas leidžia pagerinti santykius su savimi ir su kitais, suprasti savo gilesnius poreikius, kad pasiektume tai, ko norime.
Nesmurtinė komunikacija leidžia suprasti, kad jausmus ir emocijas, kurias jaučiame, sukelia ne situacija, su kuria susiduriame, ne kito žmogaus elgesys, o mūsų pačių poreikiai, į kuriuos turime atsižvelgti dėl savo gerovės.

4 pagrindiniai principai, norint įgyvendinti nesmurtinį bendravimą savo organizacijoje:

  1. Stebėjimas: Stebėkite faktus ir apibūdinkite situaciją objektyviai, be sprendimo, be interpretacijų ir analizės.
  2. Jausmai ir požiūris: kaip jūs jaučiatės šioje situacijoje? Išreikškite, kaip jaučiatės. Pavyzdžiui, ar esate liūdnas, nusivylęs, piktas, nusivylęs, susierzinęs, nekantrus, susirūpinęs ir pan.?
  3. Poreikiai: nustatykite ir supraskite šių jausmų priežastis ir aiškiai jas paaiškinkite atitinkamam asmeniui.
  4. Reikalavimai: Suformuokite konkrečius reikalavimus, kurie leistų asmeniui patenkinti jūsų poreikius. Jūsų reikalavimai turi būti teigiami, paprasti, aiškūs, tikslūs ir realūs. Ir jie turėtų turėti galimybę atsakyti neigiamai, nebijant priekaištų, kitaip jūsų reikalavimas taps reikalavimu, o ne prašymu.
Man labai patiko, kaip Maršalas B. Rosenbergas naudoja du gyvūnus, kad parodyti du dažniausiai naudojamus bendravimo būdus:
Šakalas simbolizuoja bendravimą, kuris tradiciškai laikomas agresyviu. Remiantis dominavimu, tokiu bendravimo būdu siekiama įtikinti naudojant smurtą ir manipuliavimo technikas (kaltės jausmą, gėdą, bausmę, pagyrimą).
Žirafa simbolizuoja malonų bendravimą. Maršalas B. Rosenbergas pasirinko žirafą, nes „tai didžiausios širdies sausumos gyvūnas ir gamtoje turi labai mažai priešų“.

Už kiekvieno jausmo slypi neišsakytas poreikis...

Jūratė CibulskienėQuantum Leadership Community "ReSTARTAS" bendraįkūrėja

*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.

Palikite atsiliepimą