Neseniai teko kalbėtis su vienu įmonės vadovu, kurio įmonė šiuo metu patiria ne pačius geriausius laikus. Pokalbio metu visą laiką buvo galima jausti baimę lydinčius žodžius – baimė prarasti verslą, baimė patirti nesėkmę, baimė prarasti reputaciją, baimė likti nepripažintu, baimė netekti aplinkos, kuri susiformavo per beveik 20 metų, baimė būti nereikalingu ir t.t. Tačiau tuo pačiu labai džiaugiausi, kad nusprendė nebėgti nuo šios situacijos, bet imti ir spręsti.
Baimė yra viena iš mūsų pagrindinių žmogaus psichologijos dalių.
Mūsų smegenys yra pritaikytos jausti baimę, kas padeda mums išvengti nelaimių; kas mus apsaugo. Tačiau baimė taip pat gali mus ir sulaikyti, jei, žinoma, leisime tai. Baimė maitinasi mūsų baimės energija. Kuo labiau stengiamės išvengti to, ko bijome, tuo didesnis ir gilesnis mūsų nerimas. Kad tai įveiktume, turime susidurti su giliai įsišaknijusiomis įsitikinimų programomis, pripažinti savo baimes ir rasti būdų, kaip jas įveikti.
Kokios pagrindinės bendros baimės, kurias patiria dažniausiai įmonių savininkai, vadovai:
1. Pokyčių baimė. Tiesą sakant, mūsų smegenys yra iš anksto užprogramuotos, kad išvengtų pokyčių. Natūralu, kad norisi patogiai ir saugiai gyventi. Priešinamės pokyčiams, nes jie kelia grėsmę saugumui. Tačiau pasitenkinimas neleidžia imtis veiksmų ir judėti į priekį. Pokyčių baimė verčia nerimauti dėl ateities, nes negalime numatyti to, kas bus toliau.
2. Nesėkmės baimė. Nesėkmė dažnai atrodo kaip pati blogiausia iš visų esamų galimybių. Kai galvojame apie nesėkmę, galvojame apie nepakeliamą gėdą ir kančią dėl visko praradimo. Tačiau nesėkmės baimė dažnai kyla iš pasididžiavimo. Dažnai manome, kad visi, kurie mumis abejojo, bus teisūs. Prarandame tikėjimą savimi, nes esame įsitikinę tik kad sėkmė, kuria mūsų reputaciją ir aplinkos pripažinimą.
3. Baimė, kad nežinai pakankamai. Nei vienas iš mūsų nėra tobulas ir visažinis. Mes visi turime žinių spragų ir „aklųjų” zonų. Jei nerimaujame, kad trūksta informacijos ar patirties, tiesiog prašykime pagalbos, pasitelkime komandos narius, mentorius, kurie gali padėti užpildyti akląsias vietas. Tačiau neleiskime, kad baimė priverstų dvejoti savimi.
4. Nežinomybės baimė. Neapibrėžtumas mūsų smegenyse fiksuojasi kaip aliarmo signalas. Mes dažnai vengiame nežinomybės, nes bijome pokyčių. Bijome prarasti kontrolę, nes galime nesuvaldyti galimų rezultatų. Leisti sau žengti didžiulį šuolį į nežinomybę kelia siaubą, nes mes neturime garantijų, kad viskas vyks taip, kaip norime mes. Nežinomybė sukelia giluminius pokyčius ir nebūtinai tai gali lemti sėkmę. Tai rizika, bet tuo pačiu ir galimybė atrasti naujus dalykus.
5. Baimė rizikuoti. Kiekvieną kartą, kai dėl ko nors rizikuojame, kenkiame sau, savo verslui ir savo reputacijai. Tačiau rizika gali atsipirkti nuostabia sėkme arba priešingai – smukimą žemyn ir praradimo nesėkmę. Tačiau yra svarbus skirtumas tarp pavojingos, neįvertintos rizikos ir apgalvotos, apskaičiuotos rizikos.
6. Baimė nuvilti kitus. Niekas nenori nuvilti savo žmonių. Dažnai esame įsitikinę, kad turime, privalome pateisinti lūkesčius ir dar įsitikinti, kad patenkinome visų pageidavimus. Tačiau mes turime skirti savo laiką ir energiją tiems dalykams, kurie mums svarbūs. Jei nesiekiame savo svajonių, nesiekiame savo tikslų, nuviliame tik save. Mes niekam nieko neprivalome įrodyti ar pateisinti kažkieno lūkesčius.
7. Baimė klysti, suklysti. Dauguma bijome savo netobulumo, nes turime baimę likti nepripažinti, neįvertinti. Dažnai norint įveikti šią baimę, reikia kovoti su įsišaknijusiu perfekcionizmo jausmu ir išmokti susitaikyti su tuo, kad visi, net ir mes, galime klysti.
Nemuškime savęs… Leiskime sau klysti ir iš to mokytis.
*Norėdami gauti daugiau informacijos apie ReSTARTĄ ar turite pasiūlymų mums, susisiekite su mumis info@restartas.eu.